Darbuotojų lūkesčių tyrimas: ko iš tikro nori kandidatai ir darbuotojai?

Šį balandį agentūros DID Moons atliktas darbuotojų lūkesčių tyrimas atskleidė, kad esamą darbą keisti labiausiai skatintų nepagarbi aplinka, per didelis darbo krūvis ir psichologinis smurtas bei priekabiavimas darbe. Duomenys rodo, kad įmonės, kurios proaktyviai nekurs saugios darbo aplinkos, susidurs su darbuotojų išlaikymo ir pritraukimo iššūkiais. Ar egzistuoja atsvara šiai tendencijai?

Darbuotojai nori lankstumo ir prasmės

Nors elementarią pagarbą ar psichologinį saugumą užtikrina dar ne visos įmonės, į vadovų ir personalo departamento dienotvarkę vis dažniau ateina ir darbdavio įvaizdžio, pozityvios darbuotojų patirties kūrimo temos.

Antrą kartą atliktas šias sritis nagrinėjantis tyrimas atskleidė, kad egzistuoja eilė atributų, kuriuos profesionalai itin vertina ir pagal tai formuoja savo karjeros trajektoriją. Kaip esminius, dauguma tyrimo dalyvių minėjo galimybes augti ir mokytis (75 proc.), realizuoti save (69 proc.) ir dirbti prasmingą darbą (66 proc.). Tarp labiausiai vertinamų naudų apklaustieji išskyrė lankstumą – galimybę rinktis darbo vietą ir laiką (66 proc.). Antroje vietoje darbuotojai nurodė darbo-laisvalaikio balansą (44 proc.) ir trumpesnį darbo laiką (37 proc.). Šie rezultatai panašūs ir į kitose šalyse atliekamų apklausų duomenis.

„Matome tendenciją, kad žmonės nori gyventi, ne tik dirbti. Tai yra globali kryptis, keičianti darbuotojų įpročius ir požiūrį į darbo aplinką bei patį darbdavį. Nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties auga mobingo prevencijos poreikis, darbuotojai vis labiau netoleruoja psichologinio spaudimo ir balsuoja kojomis palikdami tokias darbovietes. Galimybė dirbti prasmingą darbą skatina daugelį, tad tos įmonės, kurios kuria produktus ar paslaugas, svarbias visuomenei, gali tikėtis lengviau ir greičiau rasti darbuotojų“, – teigė tyrimo bendraautorė ir DID Moons strategė Asta Mikalajūnienė.

Ji akcentuoja, kad įmonės, kurios neturi reikšmingo visuomenei produkto ar paslaugos, prasmę gali suteikti ir kitais būdais, nes žmonės prasmę supranta plačiau – per darbą, kuris atitinka jų asmenines vertybes ir darbo etiką, taip pat per galimybę gauti pripažinimą ir įvertinimą už atliktą darbą.

Reputacijos svarba auga

Jei prieš du metus atliktas panašus tyrimas parodė, kad 3 proc. kandidatų netikrina darbdavio reputacijos, 2024 m. šis rodiklis siekė jau tik 1 proc. respondentų. Tarp populiariausių kanalų domėjimuisi apie įmones apklaustieji įvardino: atsiliepimų portalus (rekvizitai.lt, Glassdoor, Pinokis ir pan.) (45%), esamų ir buvusių darbuotojų atsiliepimus (42%), Google paieškos sistemą (41%).

Beveik 8 iš 10 respondentų atsakė, kad darbdavio įvaizdis jiems yra svarbus faktorius renkantis sekančią karjeros stotelę. Svarbiausi reputaciją kuriantys ir palaikantys elementai, anot respondentų, yra įmonės sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu (62%), geri verslo finansiniai rodikliai (36%) ir vadovo lyderystė (34%).

„Darbovietės įvaizdžiui labai svarbu ir jos vadovo vaidmuo, o kone kiekvienas kandidatas galimos naujos savo darbovietės reputaciją pasitikrina viešojoje erdvėje, internete ar kitais būdais. Šis aspektas šiek tiek skiriasi vertinant skirtingas kartas, pavyzdžiui, Z kartai svarbus prekinio ženklo žinomumas, jie nori būti kažko reikšmingo dalimi, kai tuo tarpu Y kartos atstovai tikisi dirbti prasmingą darbą“, – dalinasi tyrimo bendraautorė Justina Darulytė.

Ir sulaikyti, ir atsisveikinti

Planus keisti darbą stabdytų ženkliai padidintas atlygis ir/ar priedai (38 proc.), lankstumas dabartinėje darbovietėje dėl darbo laiko organizavimo ir galimybės derinti darbą su asmeniniu gyvenimu (34%), pasitikėjimas ir pripažinimas dabartinėje darbovietėje (25%).

„Didesnį atlyginimą išeinančiam pasiūlo dažnas, tačiau pasitikėjimo ir pripažinimo jausmo taip greitai nesukursi. Jei vis dėlto darbuotojo išlaikyti nepavyko, tikrai verta galvoti apie alumnų programas. Nors iš įmonės naujienlaiškių gauti ir nenori, buvę darbuotojai mielai palaikytų ryšį su vadovais ir komanda, ateitų į organizuojamą renginį. Taip pat daliai alumnų būtų patraukli galimybė rekomenduoti darbuotojus ir už tai gauti finansinį atlygį“, – dalinasi A.Mikalajūnienė.

Žinoma, stiprinti ryšius svarbu ir tarp esamų darbuotojų. Nors galima teigti, kad hibridinis darbas atitolino kolegas, tačiau tyrimas rodo, kad respondentai yra pasiruošę puoselėti bendradarbiavimą. Net 56 proc. nurodė, kad ieško darbdavio, siūlančio jaukią, bendruomenišką aplinką ir šiltus santykius su kolegomis.

Tiesa, komandos formavimo renginių ir vakarėlių organizuoti skubėti nereikėtų. Apklaustieji atskleidė, kad santykiai su bendradarbiais kuriami per palaikymą, vienas kito vertinimą, skaidrią ir atvirą komunikaciją, vienijančius projektus.

Daugiau apie tyrimą:

Tyrimo atlikimo būdas: nuotolinis (el. apklausa)

Viso respondentų: 557

Pilna tyrimo ataskaita: https://drive.google.com/file/d/1gwwAPj4jM9n1Kkjfg220rHt1Ws2jUdhj/view